Lietuvos Aeroklubas (LAK) 1927-1940 m.
XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje, pasibaigus Nepriklausomybės kovoms, susivokta, kad skirtingai nei daugelyje pasaulio šalių, Lietuvoje galimybę išmokti skraidyti turi tik kariškiai. Jei didžiosiose pasaulio valstybėse aviacijos vystymasis prasidėjo nuo civilinės aviacijos, tik vėliau ieškant jos pritaikymo karo tikslams, tai Lietuvoje vietinės aviacijos kūrimasis prasidėjo nuo Karo aviacijos sukūrimo 1919 m. kovo 12 d.
Aviacijos karininkų vyr. ltn. S. Dariaus, vyr. ltn. L. Pesecko, vyr. ltn. V. Morkaus, vyr. ltn. V. Jablonskio, kpt. J. Narako, kpt. J. Pyragiaus bei Aviacijos viršininko plk. ltn. S. Pundzevičiaus iniciatyva 1927 m. balandžio 28 d. surengtas susirinkimas svarstė Lietuvos Aeroklubo (LAK) statutą. Susirinkime dalyvavę karininkai bei visuomenės veikėjai pritarė pristatytam LAK statutui ir Lietuvos Aeroklubo įkūrimui. LAK steigėjais tapo šie asmenys: vyr. ltn. S. Darius, kpt. J. Pyragius, kpt. J. Narakas, vyr. ltn. A. Mačiuika, vyr. ltn. V. Jablonskis, vyr. ltn. V. Morkus, vyr. ltn. L. Peseckas, gen. S. Žukauskas, gen. št. plk. ltn. S. Pundzevičius, gen. ltn. V. Nagevičius, plk. ltn. J. Čaplikas, mjr. M. Kalmantas, J. Vileišis, J. Dobkevičius, B. Blavieščiūnas, J. Bulota, J. Vailokaitis, B. Balutis, K. Petrauskas, J. Romanas. Pirmuoju LAK pirmininku tapo S. Žukauskas, o vicepirmininku Z. Žemaitis. Vėliau, 1928 m., Z. Žemaitis perėmė LAK pirmininko pareigas ir jas ėjo iki Lietuvos okupacijos 1940 m. Jam vadovaujant Lietuvos Aeroklubui, 1931 m. LAK įstojo į FAI (Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją).
Pirmuosius pora veiklos metų LAK veikla stagnavo. Lėktuvų neturėta, o vieni iš pagrindinių LAK kūrimo iniciatorių S. Darius (gyveno JAV) ir A. Gustaitis (mokėsi Paryžiuje) tuo metu Kaune negyveno. Tik 1928 m. pabaigoje Karo aviacija LAK perdavė lėktuvą Albatros B.IIa, kuriuo 1929 m. išmoko skraidyti pirmoji LAK civilinių lakūnų laida: V. Civinskas, J. Narbutas, L. Perednius, T. Zauka. Iki Lietuvos okupacijos LAK spėjo paruošti aštuonias civilinių lakūnų laidas. Be to, 1935 m. sukurta ir LAK sportinė eskadrilė, kuriai vadovavo atsargos majoras Jeronimas Garolis.
1940 m., Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą, LAK turėjo autožyrą Cierva-30P ir devynis lėktuvus: du DH 82 „Tiger Moth“ ir po vieną DH 60 “Moth“, Letov Š-18, Caudron Phalene, Farman-393, Piper J-3 Cub, Bucker-131 „Jungman“ bei Bucker-133 „Jungmeister“.
Sklandymo sportu populiarinimu LAK pradėjo užsiimti 1931 m. Tais metais karo lakūnas Gregorius Radvenis (Heidrikis) buvo pasiųstas į Rasytės sklandymo mokyklą Vokietijoje, kur įgijo „C“ piloto normatyvą ir tapo pirmuoju Lietuvos sklandymo instruktoriumi. Tais pačiais metais Vokietijoje buvo nupirkti ir sklandytuvo RRG Zögling brėžiniai. Vienas iš brėžinių komplektų atiteko ir Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos (ATM) sklandymo būreliui. Jo nariui Broniui Oškiniui kilo idėja patobulinti vokiško sklandytuvo brėžinius ir pasistatyti patobulintą sklandytuvą – taip gimė 1932 m. vasarą išbandytas sklandytuvas T-1.
1932 m. rugpjūtį LAK sklandymo mokykla atidaryta Pažaislyje, o kitais metais persikėlė į Nidą, kur veikė iki 1938 m. Per penkerių metų laikotarpį Nidos sklandymo mokykla paruošė 242 „A“, 149 “B” ir 79 „C“ pilotus. Nidoje pasiekti ir pirmieji Lietuvos sklandymo rekordai. 1936 m. sklandytojas J. Pyragius išskriejo 22 val. 36min. (tuo metu IV rezultatas pasaulyje), o 1938 m. A. Gysas jo rekordą pagerino – 26 val. 3 min. (tuo metu III rezultatas pasaulyje).
LAK sklandytuvai sklandydavo ne tik Nidoje, bet ir Kauno aerodrome. Čia juos į orą išvilkdavo LAK lėktuvai, o vėliau naudotas ir automobilinis išvilktuvas. Lietuvos sklandytojai turėjo progų sudalyvauti ir keletoje sklandymo varžybų. 1937 m. LAK sklandytojai B. Oškinis ir J. Pyragius dalyvavo JAV sklandymo sąskrydyje Elmiroje (Niujorko valstija). 1938 m. į Tautinės olimpiados programą įtrauktas ir sklandymas, o 1939 m. vykusiose Baltijos šalių orinio sporto varžybose sklandytuvų rungtyse nugalėjo A. Gysas ir Lietuvos komanda.
Sėkmingai LAK koordinuojamas sklandymo sąjūdis atnešė puikų vaisių. Lietuvoje buvo eksploatuojami ne tik pagal vokiškus brėžinius pagaminti sklandytuvai, bet ir B. Oškinio, G. Miliūno, A. Gyso, A. Paknio, B. Karvelio konstrukcijos.
LAK propagavo ne tik skraidymą lėktuvais ir sklandymą, bet ir aviamodelizmą, parašiutų sportą. Klubas aktyvus buvo ir spaudos leidimo darbe: 1935 – 1940 m. leistas mėnesinis žurnalas “Lietuvos Sparnai“. Be to, leistos ir knygos: „Paukščių keliais“ (1934 m.), „Ką kiekvienas turi žinoti apie priešlėktuvinę apsaugą“ (1934 m.), “Aviomodeliai“ (1934 m.).
Lietuvos aeroklubas tarpukario metais atliko milžinišką darbą populiarinant aviaciją. Net ir atokiausių Lietuvos vietovių žmonės per aviacijos šventes galėjo pamatyti orlaivius, o leidžiamas žurnalas leido kurstyti aviatoriais norinčių tapti jaunuolių svajones. Tik LAK dėka, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Lietuva galėjo vadintis jei ne aviacine, tai bent jau aviacinės minties valstybe.
Parodai informaciją paruošė LAM muziejininkas Pijus Poškus
