Lapkričio 7-oji – lakūno, akrobatinio skraidymo sporto meistro Eugenijaus Raubicko gimimo diena
Nedaugelis muziejų Lietuvoje gali pasidžiaugti savo darbuotojų kolektyve turintys lakūnų, tačiau mūsų gretose toks yra ir šiandien jis švenčia savo 69-ąjį gimtadienį.
Eugenijus Raubickas – Lietuvos aviacijos puoselėtojas, įkvepiantis lakūnas, meistriškumo ir atkaklumo pavyzdys. Gimęs Šiaulių rajone, jis visą gyvenimą paskyrė savo aistrai skraidyti ir ugdyti jaunąją lakūnų kartą. Eugenijus daug dėmesio skyrė Lietuvos aviacijos plėtrai, užėmė įvairias atsakingas vadovaujančias pareigas savo kompetencijos srityse, stengėsi išsaugoti ir puoselėti istorinius objektus bei aviacinius eksponatus, taip reikšmingai prisidėdamas ir prie mūsų muziejaus plėtros.
Per savo karjerą Eugenijus surinko tūkstančius skrydžių valandų, buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino medaliu bei „Plieno Sparnų“ ženklu. Jo neblėstanti energija ir atsidavimas aviacijai yra tikras įkvėpimas visiems.
Eugenijus Raubickas | Mato Laužadžio nuotr.
Kas jau kas, o Eugenijus žino viską apie Lietuvos aviaciją. Tai – žmogus, kuriam nereikia skaityti, kaip jautėsi lakūnai, pakilę pirmajam skrydžiui, su kokiais iššūkiais jie susidūrė ir ką reiškia pilotuoti lėktuvą – Eugenijus visa tai patyrė pats. Aviacija ir skraidymas jam – ne tik darbas, bet ir kasdienybė, gyvenimo dalis. Ar galima būtų Lietuvos aviacijos muziejui rasti geresnį darbuotoją? Tikrai ne, ir ne vien dėl gausaus jo profesinių žinių bagažo – Eugenijus visada pasirengęs padėti, linksmas, draugiškas ir visų mėgstamas kolega.
Nors jo patirtis kalba faktais ir tikrai nesikuklina, pats Eugenijus – labai paprastas ir žemiškas. Paklaustas, kas paskatino jį pasukti aviacijos keliu, jis teigia, kad vieno atsakymo, greičiausiai, nėra. „Daugelis teigia, kad domėjosi nuo vaikystės ir tai buvo svajonės įgyvendinimas. Aš su vyresniu broliu domėjausi aviacija, stebėjome lėktuvus, parašiutinius šuolius ir brolis Sigitas užsispyrė savo svajonę įgyvendinti, papildomai mokėsi vidurinės mokyklos programos dalykus (matematiką, fiziką) rusų kalbą, sportavo ir 17 metų įstojo į karo lakūnų mokyklą.“
Eugenijus Raubickas – viduryje | Asmeninio archyvo nuotr.
Eugenijus savo galimybes sako vertinęs objektyviai – suprask, kiek konservatyviau – ir pats brolio pėdomis nesekė, į lakūnų mokyklą stoti nebandė. „Įstojau į Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakultetą, pabandžiau paduoti dokumentus į aeroklubą, bet negavau iš dekanato charakteristikos, o be jos nepriima, tai ir teko susitaikyti, kad skraidyti aeroklube nepavyks.“ Vis dėlto, labai greitai, dar studijuojant antrame kurse ir susipažinus su aeroklube skraidančiais jaunuoliais, Eugenijus pakartotinai pateikė dokumentus ir buvo priimtas. Kitaip tariant, yra gyvenime dalykų, kuriems vienaip ar kitaip lemta įvykti.
Savo pirmuosius skrydžius Eugenijus prisimena ir šiandien: „pirmieji skrydžiai buvo keleiviniu lėktuvu An-2 iš Šiaulių į Kauną. Nustebino didžiulė trauka, inercija lėktuvo startavimo metu, gražūs vaizdai pro langą, greitas atvykimas į paskirties vietą, lyginant su traukiniu ar autobusu. Stojamųjų egzaminų metu dažnai naudojausi šia transporto paslauga, atlikau apie 10 skrydžių kaip keleivis.“ Lakūnas teigia, kad pradėjus mokytis skraidyti ir pačiam pilotuoti lėktuvus, teko pamiršti prabangą grožėtis vaizdais – visas dėmesys turėjo būti sutelktas į kuo tikslesnį skrydžio elementų atlikimą.
Eugenijus Raubickas veda ekskursiją | Mato Laužadžio nuotr.
Reikia pastebėti, kad Eugenijus sukaupęs daugiau nei 4700 skraidymo valandų patirtį. Per savo lakūno karjerą jis yra patyręs įvairiausių nuotykių, gerai prisimena ir mokymosi skraidyti etapus. „Kiekvieno mokinio lakūno tikslas yra išmokti skraidyti, o jis susideda iš vis sunkėjančių elementų, kuriuos reikia įsisavinti. Išmokstama saugiai pakilti ir nusileisti, toliau seka sugebėjimas tiksliai nusileisti nustatytoje vietoje, vėliau skrydžiai į zoną aukštojo pilotažo figūroms, skrydžiai vizualiai maršrutu, skrydžiai pagal prietaisus uždaroje kabinoje, kai nematai aplinkos ir negali orientuotis pagal natūralų horizontą.“ Pats Eugenijus, kadangi mokėsi aeroklube, kur buvo ruošiami aukštojo pilotažo lakūnai, taip pat stengėsi pasiekti kiek įmanoma aukštesnį pilotavimo lygį, kad galėtų dalyvauti respublikinėse aukštojo pilotažo varžybose.
Paklaustas, kuo jį žavi akrobatinis skraidymas, šio sporto meistras pabrėžia kiekvienam lakūnui svarbią kvalifikaciją, kad galėtų tinkamai įvertinti lėktuvo elgesį avarinėse situacijose. Kaip pastebi Eugenijus, „akrobatinio skrydžio metu situacija keičiasi ypač greitai, lėktuvo ir piloto padėtis erdvėje kinta, sukimai apie skirtingas ašis veikia žmogaus vestibiuliarinį aparatą, reikia įvertinti esamą padėtį erdvėje ir priimti skubius sprendimus. Jei būsimas lakūnas buvo lankęs gimnastiką, akrobatiką, gal ir baletą, jam žymiai bus geriau įsisavinti akrobatinį skraidymą.“ Kitaip tariant, ne kiekvienas keleivis atlaikytų tokį pasiskraidymą.
Kalbėdamas apie Lietuvos aviaciją ir jos ateitį, Eugenijus pabrėžia jaunimo svarbą: „jaunimo domėjimasis aviacija ir akrobatiniu skraidymu buvo įvairiose kartose nuo pat aviacijos aušros. Visuomet aviacijos vystymasis, tobulėjimas vyko jaunimo dėka. Brandaus amžiaus asmenys (pilotai, konstruktoriai, inžinieriai), susiję su aviacija, būna kilę iš jaunimo, tik labai retos išimtys, kai brandaus amžiaus asmenys ateina į aviaciją.“ Būtent dėl šios priežasties jaunimo ugdymas, švietimas tampa ne šiaip svarbia, bet prioritetine, gyvybiškai būtina veikla, norint ne tik prisiminti didžiuosius Lietuvos aviacijos kūrėjus, bet ir ateityje išauginti tokių, kurie drąsiai kurtų, tobulėtų ir pasaulyje atstovautų lietuvišką aviacijos mokyklą. „Aviacijos ateitis Lietuvoje yra sunkiai prognozuojama, nes aviacijos vystymasis Lietuvoje pagrįstas ne nacionaliniais interesais, o užsienio valstybių aviacine veikla. Jaunimo atranka aviacijos, akrobatinio skraidymo tikslams yra tyliai numarinta, neliko normalios atrankos pagal individualias savybes, suklestėjo biurokratinis mechanizmas, kai asmenys, neturintys aviacinio supratimo ir išsilavinimo, formuoja reikalavimus aviacijai,“ – dabartinę situaciją apžvelgia Akrobatinio skraidymo meistras.
Visas Lietuvos aviacijos muziejaus kolektyvas nuoširdžiai sveikina Eugenijų jo gimimo dienos proga ir linki neblėstančios sveikatos, gyvenimo džiaugsmo ir dar daug įspūdingų skrydžių!
Publikaciją paruošė Ieva Zdanavičiūtė
