2026-05-11
1969 m. gugužės 8 d. visi keliai vedė į S. Dariaus gimtinę, kur pėsti ar važiuoti traukė kraštotyrininkai, žygeiviai, studentai ir dėstytojai. Šalia apleistos gimtinės išaugo palapinių miestelis. Krūmynai slėpė senuosius ąžuolus ir Stepono tėvo sodintas obelis, sunykusius namo pamatus ir sugriuvusius ūkinius pastatus. Kaimynystėje – sparčiai vykstanti melioracija, kuria pasitelkęs sovietinis saugumas siekė tėviškę ištrinti fiziškai ir galiausiai, dvasiškai.
1969 m. gegužės 9 d. rytą užvirė darbai. Pilkapiui supilti vietinio tarybinio ūkio atstovai pasiūlė techniką, bet studentai atsisakė: „Senovės lietuviai juos supildavo kepurėmis. Mes tęsime jų tradicijas, kitaip darbas nustotų prasmės.” Pilkapio papėdėje didžiuliame akmenyje atsirado užrašas „Dariui ir Girėnui“, o ant namo pamatų memorialinė lenta: „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė“. Pagal senovines tradicijas buvo pastatytas akmeninis aukuras.
Praėjus 57 metams į gimtinę vėl rinkosi patriotai. Atvyko Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos Judrėnų Stepono Dariaus skyriaus mokiniai ir mokytojai, Judrėnų miestelio bendruomenės atstovai.
Susirinkusieji, kaip ir prieš 57 metus, tvarkė aplinką, dalyvavo minėjime. Šilališkiai dar ir aplankė savo mokyklos vyresnių vaikų kažkada sodintą gojelį – eglynėlį, kur rinko šakas.
Pakilę vėjo gūsiai nesutrukdė papietauti, susipažinti su vaikų sklandymu bei pakilti virtualiam skrydžiui.
Dėkojame visiems dalyvavusiems!
Galerija
