Kovo 20-ąją minima Frankofonijos diena – puiki proga pažvelgti ne tik į prancūzų kalbos ir kultūros reikšmę pasaulyje, bet ir į jos ryšius su Lietuva. Lietuvos aviacijos istorijoje gausu asmenybių, kurių gyvenimai ir pasiekimai glaudžiai susiję su Prancūzija – vienu svarbiausių XX a. aviacijos centrų.
Vienas tokių – aviakonstruktorius Jurgis Dobkevičius. Jo studijos ir kūrybinė veikla Paryžiuje atskleidžia ne tik asmeninę inžinieriaus ambiciją, bet ir Lietuvos tarptautiškumą. Kaip pasakoja Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas Pijus Poškus, Prancūzija šiam aviacijos kūrėjui buvo ne tik studijų vieta, bet ir kultūrinio įkvėpimo šaltinis. Knygą apie J. Dobkevičių rašantis aviacijos istorikas neseniai grįžo iš Paryžiaus, kur jį nuvedė lėktuvų DOBI konstruktoriaus biografijos faktai.
Paryžius – studijų, kultūros ir įkvėpimo miestas
„Paryžiuje aplankiau visas iš tyrinėjamų dokumentų žinomas vietas, kurios bent kažkiek susijusios su Jurgiu Dobkevičiumi. Pavyko aplankyti vietas, kuriose jis gyveno, studijavo ar lankėsi,“ – pasakoja P. Poškus.
Pasak jo, Paryžius liudija ne tik intensyvų jaunojo inžinieriaus darbą, bet ir jo kultūrinį akiratį: „nepaisant sunkių studijų, J. Dobkevičius rasdavo laiko aplankyti muziejus, koncertus, meno renginius bei Paryžiuje gyvenusius gimines.“ Tai leidžia suvokti platesnį kontekstą – prancūzų kalba tuo metu buvo neatsiejama nuo mokslo, technologijų ir kultūros pažinimo, o Paryžius traukė talentus iš visos Europos, neaplenkdamas ir aviatorių.
P. Poškaus nuotrauka. Laiptai, kuriais J. Dobkevičius lipdavo į savo butą Monmartre
Nauji atradimai: nuo šeimos istorijos iki DOBI-III
Apsilankymas Prancūzijoje atnešė ir reikšmingų įžvalgų, kurios papildė iki tol tyrinėtą J. Dobkevičiaus biografiją. „Didžiausiu atradimu Paryžiuje, manau, reikėtų laikyti Bagneux priemiestyje rastą Jurgio Dobkevičiaus dėdės Kajetono Dobkevičiaus kapą. K. Dobkevičius buvo inžinierius, išradėjas, Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėjas komercijai“, – teigia P. Poškus.
Ne mažiau svarbus ir namas, kuriame buvo suprojektuotas vienintelis istorijoje lietuviškas naikintuvas DOBI-III. Šių vietų lankymas leido geriau suprasti kasdienį J. Dobkevičiaus gyvenimą ir kūrybinę aplinką Paryžiuje. „Įdomu tai, kad būdamas meniškos sielos žmogus, jis rinkosi gyventi rajonuose, kurie tuo metu buvo itin patrauklūs menininkams,“ – pastebi istorikas.
P. Poškaus nuotrauka. Kabaretas Monmartre, kuriame lankydavosi J. Dobkevičius
Aviacijos mokslai Paryžiuje ir netikėtai užgesęs talentas
J. Dobkevičiaus ryšiai su Prancūzija buvo ne tik asmeniniai, bet ir profesiniai. Jis studijavo vienoje prestižiškiausių to meto Europos aviacijos mokyklų – Paryžiaus aukštojoje aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokykloje – ir tapo pirmuoju diplomuotu Lietuvos aviacijos inžinieriumi.
„Jei ne tragiškai Kaune pasibaigę jo suprojektuoto lėktuvo DOBI-III bandymai ir aviakonstruktoriaus žūtis, J. Dobkevičius turėjo išvykti dirbti į vieną garsiausių aviacijos gamyklų Prancūzijoje,“ – pasakoja istorikas. J. Dobkevičiaus idėjos savo drąsa lenkė laikmetį – kai kurios technologinės koncepcijos buvo daug pažangesnės nei kitų to meto Europos konstruktorių. Neatsitiktinai jo žūtis buvo minima ir Prancūzijos aviacinėje spaudoje – tai rodo, kad perspektyvus lietuvių kūrėjas buvo matomas tarptautiniame kontekste.
P. Poškaus nuotrauka. Gustavo Eifelio aerodinamikos laboratorija, kurioje lankėsi J. Dobkevičius
Knyga, skirta J. Dobkevičiui
Šiuo metu rengiamoje knygoje apie J. Dobkevičių skaitytojai galės susipažinti su iki šiol mažai nagrinėtais jo gyvenimo aspektais. „Tai bus pirmasis bandymas, praėjus šimtmečiui po jo mirties, pažvelgti į J. Dobkevičiaus gyvenimą plačiau,“ – teigia P. Poškus. Nuo tarnybos Lietuvos Karo aviacijoje, skraidymo patirties ir lakūno užduočių iki gyvenimo ir studijų Paryžiuje.
Vienas iš išskirtinių knygos bruožų – autentiški šaltiniai: „joje bus publikuojami iki šiol niekur neskelbti J. Dobkevičiaus ir jo artimųjų laiškai, kurie beveik šimtmetį buvo saugomi aviakonstruktoriaus šeimos archyve,“ – atskleidžia autorius. Knyga, prasmingai pažymėsianti 100-ąsias J. Dobkevičiaus žūties metines, pasirodys jau birželį, numatomi trys jos pristatymo renginiai: Lietuvos aviacijos muziejuje, Kauno Ąžuolyno bibliotekoje ir Mažeikių muziejuje.
J. Dobkevičiaus istorija primena, kad prancūzų kalba ir kultūra buvo svarbus tiltas, jungęs Lietuvą su pasauliu. Per ją lietuvių aviatoriai įsitraukė į tarptautinę mokslo ir technologijų bendruomenę, o kartu parsivežė idėjas, formavusias modernią Lietuvos aviaciją. Frankofonijos dienos proga Lietuvos aviacijos muziejus kviečia pažinti šiuos ryšius iš arčiau ir atrasti, kaip kalba, kultūra ir mokslas susilieja į bendrą istoriją – įkvepiančią skrydžiui tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
