Iš aviacijos istorijos. Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė

  • Iš aviacijos istorijos. Broniaus Masioko „kosminė“ kelionė
2021-04-14

Balandžio 12 d. minima Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena, skirta pažymėti prieš 60 metų įvykusiam pirmajam žmogaus skrydžiui aplink Žemės orbitą. Jau kitais metais tokį skrydį aplink Žemę atliko amerikiečiai. Po šių pasiekimų, abiejose šaltojo karo fronto linijose ilgus metus vyko varžymasis dėl pirmųjų žmogaus žingsnių Mėnulyje.  Šia proga norime pasidžiaugti, kad prie Vakarų kosmonautikos pasiekimų, įskaitant ir nusileidimą Mėnulyje, yra ir prisidėjusių lietuvių.

Žinome apie vienoje iš APOLLO misijų dirbusį lietuvį – Bronių Masioką, aviatorių, inžinierių, žodynų rengėją. O šiandien ir pikantiškiausią jo biografijos etapą – darbą NASA projektuose. Deja, apie šią asmenybę daug informacijos nėra. Tačiau atsispirdami nuo Lietuvos aviacijos muziejuje saugomos jo vardo kortelės, stovėjusios ant jo darbo stalo, jungiame biografijos faktus ir tikimės, kad ateityje, Lietuvos aviacijos muziejus galės lankytojams pateikti daugiau žinių apie lietuvius, prisidėjusius prie kosmoso technologijų vystymo praeityje ir šiandien.

Raguva – Kaunas – Amerika. Bronius Masiokas (1916 m. liepos 1 d.), gimęs Raguvoje, Panevėžio apskrityje, baigė Kauno Aušros berniukų gimnaziją (1935) ir tais pačiais metais įstojo į Karo mokyklą. Ją baigęs (1938) gavo artilerijos jaun. leitenanto laipsnį ir perėjo į Karo aviaciją (1939), kur dirbo lakūnu žvalgu, Karo aviacijos komendantūros Kauno aerodromo kuopos vyr. karininku, karo lakūnu. 1944 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijęs inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją, jis pasitraukė į Vakarus.  Gyveno Austrijoje, vėliau – Vokietijoje, kur studijavo Karlsrūhės aukštojoje technikos mokykloje (1946–1949), o 1949 m. emigravo į JAV. Amerikoje dirbo inžinieriumi projektuotoju „USRubber“ bendrovės kariniame skyriuje, buvo raketų krypties kontrolės prietaisų projekto vadovas, dirbo „BendhcAviation“ bendrovės reaktyvinių variklių skyriuje. Nuo 1958 m. buvo Boeing bendrovės Sietle sunkiųjų bombonešių (B-47, B-52) skyriaus, o vėliau „Minuteman“ raketų sistemų projektų vadovas.

NASA. Pirmieji JAV kontroliuojami nusileidimai ant Mėnulio įvyko 1966-1968 m., tai sėkmingai įvykdė „Surveyor“ programos zondai. Šių zondų atsigabentos kameros leido įvertinti Mėnulio paviršiaus reljefą – bei įrangą, leidusią ištirti „dirvos“ pavyzdžius, taip atskleidžiat Mėnulio uolienų ir paviršiaus savybes tolimesnėms APOLLO misijoms, kurios buvo pradėtos vykdyti nuo 1968 m. Sekančios APOLLO misijos metu Mėnulyje turėjo išsilaipinti – žmogus. Bronius Masiokas nuo 1968 m. dirbo Niujorke NASA atstovu projektuojant ir konstruojant „LunarApollo“ skrydžio į Mėnulį erdvėlaivio gyvybės palaikymo sistemas bei prisidėjo prie legendinės APOLLO programos įgyvendinimo. Šios programos tikslas buvo saugiai nuskraidinti žmones į Žemės palydovą – ir sėkmingai sugrąžinti atgal. Visose APOLLO misijose Mėnulio modulis buvo viena svarbiausių dalių. Dėl to jis kurtas ilgai, ir pirmasis žmonių valdomas skrydis nukeltas trimis mėnesiais. Tačiau nė viena misija nebuvo atšaukta dėl Mėnulio modulio gedimo. Deja, B. Masioko darbas su NASA projektais buvo neilgas, APOLLO programa baigėsi 1972 m. Iš tų laikų, kuomet Bronius Masiokas dirbo NASA informacijos nėra, tai buvo slapti projektai, tačiau galime pasidžiaugti, jog Lietuvis paliko savo pėdsaką net Mėnulyje – kadangi dirbo NASA, tai jo gairelę nugabeno ir ten paliko astronautai. Vienas iš projektų, erdvėlaivio gyvybės palaikymo sistemų, kuriame dirbo B. Masiokas buvo kodiniu pavadinimu RAGUVA. Šio projekto pavadinimą B. Masiokas pasirinko pagal savo gimtąjį miestelį. O lentelė su šios darbo grupės pavadinimu saugoma Lietuvos aviacijos muziejuje.

Toliau, kiek žinoma, B. Masioko gyvenimas tęsėsi Čikagoje. Šiame mieste jis 1970–1981 m. vadovavo transporto projektams. Vėliau apsigyveno Kolorado valstijoje ir kartu su žmona ėmėsi žodynininko darbo. 1992 m. lankėsi Lietuvoje, užmezgė ryšius su lietuvių kalbininkais. Prie Lietuvių fondo 1995 m. įsteigė E. Kolupailaitės-Masiokienės lietuvių studentų šalpos fondą, iš kurio kasmet skiriama vienkartinė stipendija jaunam studijuojančiam Lietuvos kalbininkui. Parengė lietuvių–anglų kalbų žodyną Žodžiai žodžiai, anglų–lietuvių kalbų idiomų žodyną Tai nėra tikslu! Po žmonos mirties baigė sudaryti knygą Lietuviški posakiai ir jų amerikietiški atitikmenys. Mirė 2000 m. balandžio 11 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose.

****

Informaciją parengė LAM muziejininkas-edukatorius Robertas Januškaitis

LAM fondų fotografijų autorius Matas Laužadis

Tekstas skelbtas 2021 m. balandžio 14 d. Kaunas pilnas kultūros rubrikoje #muziejaustrečiadienis