Liepos 17 d. 1933 metai. Tą vakarą jų nusileidžiančių Kauno aerodrome laukė tūkstantinė minia. Steponas Darius ir Stasys Girėnas, liepos 15 d. iš Niujorko pakilę skrydžiui, įveikę Atlanto vandenyną, Kaune nenusileido. Jų kelionės finišo taškas tragiška žūtimi pažymėtas ties Soldinu.
Dar ir šiandien mūsų kraštiečių misija – Atlanto vandenyną perskristi be sustojimų ir taip garsinti Lietuvos vardą – gyva istorinėse studijose, kino filmuose, dokumentikoje, muziejų ekspozicijose, diskusijose. S. Darius ir S. Girėnas pirmieji lietuviai be sustojimų perskirdę Atlantą įkvėpė ir kitus tautiečius tokios apimties žygiams. Pasidomėkime, kaip transatlantinių skrydžių istorija klostėsi dar iki 1933-iųjų.
IKI DARIAUS IR GIRĖNO
20 a. pradžioje pirmeji lėktuvai negalėdavo skristi per Atlantą. Priežastis paprasta – jų varikliai neturėdavo pakankamai galios pakelti reikalingą kuro kiekį. Tik nuo amžiaus vidurio šie skrydžiai tapo reguliarūs didžiosioms oro linijų bendrovėms. O eksperimentiniai skrydžiai per Atlanto vandenyną (oro balionais, mažais lėktuvais) ir šiandien yra iššūkis.
Galimybės skrydžiams per Atlantą padidėjo po I-ojo pasaulinio karo, kurio metu buvo sėkmingai vystyta orlaivystė. 1913 m. balandį Londono laikraštis „Daily Mail“ paskelbė 10 tūkst. svarų sterlingų prizą aviatoriui, kuris pirmasis perskris Atlantą orlaiviu iš bet kurio taško JAV ar Kanadoje ir pasieks Didžiąją Britaniją ar Airiją per 72 valandas. Konkursas dėl karo buvo nutrauktas, o jam pasibaigus atnaujintas. 1919 m. gegužę lėktuvas-valtis Curtiss NC-4 pakilo iš Niufaundlando (Kanada), pasiekė Azorų salas, vėliau Portugaliją ir finišavo Didžiojoje Britanijoje. Iš viso kelionė užtruko 23 dienas, lėktuvas šešis kartus leidosi sustojimams. Atlanto vandenyne 53 laivai rodė orlaiviui kelią. „Daily Mail“ konkurso ši kelionė nelaimėjo.
1919 m. birželio 14-15 dienomis britų pilotai John Alcock ir Arthur Brown tapo pirmuoju duetu, įveikusiu Atlanto vandenyną be sustojimų. Tą jie padarė su skrydžiui pritaikytu bombonešiu Vickers Vimy. Iš viso šis skrydis truko 16 val. 12 min.
1927 m. gegužės 20-21 d. JAV aviatorius Charles Lindbergh atliko pirmąjį solo skrydį per Artlantą. Su monoplanu Spirit of St. Louis jis įveikė 6 700 km iš Ruzvelto lauko oro uosto (JAV) į Paryžiaus-Buržė oro uostą per 33 su puse valandos. Jis tapo pirmuoju žmogumi istorijoje vieną dieną buvusiu JAV, o kitą – Europoje.
Po šio skrydžio ne vienas pilotas ėmė galvoti apie pirmąją kelionę lėktuvu per Atlanto vandenyną iš rytų į vakarus. 1928 m. balandžio 12–13 d. lėktuvu „Bremen“ įvyko pirmas sėkmingas perskridimas iš Europos (Airijos) į Amerikos žemyną (Kanadą). Šį istorinį skrydį atliko I-ojo pasaulinio karo naikintuvo pilotas Hermann Köhl, vokiečių aviacijos pionierius Ehrenfried Günther Freiherr von Hünefeld ir prie įgulos prisijungęs majoras James Fitzmaurice, kuris dar prieš metus nesėkmingai bandė perskristi Atlanto vandenyną
1932 m. gegužę amerikietė Amelia Earhart lėktuvu Lockheed Vega pakilo iš Kanados ir turėjo nuskristi į Paryžių, deja, dėl prastų oro sąlygų ir mechaninių problemų Amelia buvo priversta avariniu būdu nusileisti Airijoje. Nors skrydis ir nepasiekė savo tikslo, Amelia sulaukė pasaulinio pripažinimo. Prezidentas Herbert Hoover apdovanojo ją „National Geographic“ draugijos aukso medaliu, o Kongresas už pasiekimus ir herojiškumą įteikė kariuomenės aviacijos kryžių.
Lituanica skrydis įkvėpė kitą lietuvį aviatorių, Feliksą Vaitkų, išdrįsusį pakartoti Dariaus ir Girėno skrydį per Atlanto vandenyną. Jis 1935 m. rugsėjo 21–22 d. lėktuvu Lockheed L-5B Vega, pavadintu Lituanica II, taip pat pakilo iš Niujorko Floido Beneto oro uosto, planavo nusileisti Kauno aerodrome, bet dėl gedimų turejo leistis Balinrobo rajone (Airija).
II-ojo pasaulinio karo metu atsirado reguliarus transatlantinis susisiekimas, todėl bandymai be nusileidimo įveikti Atlanto vandenyną prarado prasmę.
SKRYDŽIUI PAMINĖTI
Kiekvienais metais liepos mėnesį Lietuvos aviacijos muziejaus padaliniuose minimos Lituanica skrydžio metinės. Šiemet minėjimai vyks lakūno Stepono Dariaus gimtinėje-muziejuje (Dariaus k., Klaipėdos raj.) liepos 11 d. ir lakūno Stasio Girėno gimtinėje-muziejuje (Vytogalos k., Šilalės raj.) liepos 16 d. Daugiau informacijos LAM feisbuko paskyroje @AviacijosMuziejus.
Informaciją paruošė LAM muziejininkas Vadims Gracovs
Tekstas skelbtas 2021 m. liepos 7 d. Kaunas pilnas kultūros rubrikoje #muziejaustrečiadienis