Vasario 21-ąją minima Tarptautinė gido diena, kviečianti atkreipti dėmesį į tuos, kurie muziejaus ekspozicijoms suteikia balsą, o istoriniams faktams – gyvybę. Šia proga kalbamės su muziejaus edukatore Viktorija apie gido darbą, kuris tampa gyvu tiltu tarp ekspozicijos ir lankytojo.
Kelias į muziejų – iš meilės istorijai ir darbui su vaikais
Paklausta, kaip pasirinko edukatorės darbą muziejuje, Viktorija pasakoja, kad šį sprendimą nulėmė nuo mokyklos laikų lydėjęs domėjimasis istorija ir meilė darbui su vaikais. „Ši profesija man pasirodė natūralus šių interesų susijungimas“, – sako ji.
Edukatorės darbas žavi savo dinamika – čia nėra monotonijos. Vieną dieną vyksta edukaciniai užsiėmimai ir ekskursijos, kitą – kuriamos naujos veiklos, ruošiama metodinė medžiaga ar prisidedama prie renginių organizavimo. Kiekviena diena atneša naujų patirčių ir susitikimų.
Džiaugsmas vaikų akyse
Didžiausią džiaugsmą, pasak pašnekovės, teikia darbas su vaikais ir jų nuoširdus grįžtamasis ryšys. Susidomėjusios akys, netikėti klausimai ar spontaniški apsikabinimai po edukacinio užsiėmimo primena, kad šis darbas – daugiau nei profesija.
Muziejuje lankosi įvairaus amžiaus žmonės – nuo pačių mažiausių iki senjorų. Pasak edukatorės, muziejaus darbuotojai stengiasi pateikti informaciją taip, kad ji būtų įsimintina ir įdomi. „Be pagrindinių faktų, visada įtraukiame įdomių, mažiau žinomų detalių, kurios sudomina ir išlieka atmintyje“, – pasakoja edukatorė.
Dažnai vyresnioji karta atsiveda jaunimą, siekdama gyvai parodyti lietuviškos aviacijos istoriją ir supažindinti su iškiliomis asmenybėmis. Toks kartų dialogas muziejuje, pasak edukatorės, yra labai prasmingas ir jautrus.
„Lituanicos“ istorija – pažvelgti kitu kampu
Paklausta, ar turi mėgstamiausią eksponatą ar temą, kurią labiausiai patinka pristatyti, edukatorė išskiria „Lituanicos“ repliką. Legendinis lėktuvas ir jo istorija iki šiol kelia daug diskusijų.
„Vis dar gaji versija, kad lėktuvas buvo numuštas vokiečių, tačiau istoriniai tyrimai to nepatvirtina. Tokie ir panašūs faktai dažnai nustebina ir paskatina pažvelgti į gerai žinomą istoriją kitu kampu“, – teigia Viktorija.
Klausimai, kurie atskleidžia smalsumą
Pasak edukatorės, lankytojai dažnai teiraujasi apie temas, kurios juos domina labiausiai. Vieni klausia apie technines lėktuvų savybes – greitį, konstrukciją – taip pat apie aviacijos raidą ir jos reikšmę valstybei. Kiti labiau domisi asmenybėmis – jų drąsa, pasiekimais ir indėliu į Lietuvos istoriją.
Gido darbas įdomus ir tuo, kad dažnai pasitaiko netikėtų situacijų – nuo techninių nesklandumų iki klausimų, kurie edukaciją pakreipia visai kita, netikėta linkme. Tačiau, anot edukatorės, būtent tokios akimirkos suteikia darbui gyvumo.
Iššūkiai ir įkvėpimas
Didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla intensyvesniu laikotarpiu, kai per trumpą laiką tenka priimti dideles lankytojų grupes. Vis dėlto kiekvienam siekiama skirti tiek pat dėmesio ir šilumos, kad muziejaus patirtis išliktų maloni ir įsimintina.
„Edukatorius yra tarsi tiltas tarp žmogaus ir istorijos“, – sako Viktorija. Tai žmogus, kuris padeda ne tik perduoti faktus, bet ir suteikti jiems emociją bei kontekstą. „Jei pavyksta sudominti jauną žmogų ir įkvėpti jį domėtis aviacija – tai didžiulis įvertinimas“, – pripažįsta ji.
Besidomintiems gido ar edukatoriaus profesija Viktorija pataria išbandyti save: „savanorystė, praktika ar kita patirtis padeda pamatyti tikrąją šios profesijos kasdienybę“. Taip pat svarbus nuolatinis noras mokytis ir tobulėti, nes ši veikla reikalauja smalsumo ir atvirumo naujai informacijai.
Tarptautinės gido dienos proga verta prisiminti, kad būtent gidai ir edukatoriai padeda ekspozicijoms atgyti, o istorijai – tapti gyva, suprantama ir artima kiekvienam lankytojui.
Lietuvos aviacijos muziejuje ir jo padaliniuose: S. Dariaus gimtinėje-muziejuje ir S. Girėno gimtinėje-muziejuje dirba skirtingą patirtį sukaupę, savo darbui atsidavę edukatoriai, kiekvienas iš jų prisideda prie nepamirštamos lankytojų patirties muziejuje. Jie yra neatsiejama muziejaus veiklos dalis – ne tik pristato eksponatus, bet ir suteikia jiems gyvybę, kontekstą bei emociją. Per pasakojimą, dialogą ir gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų auditorijų jie padeda lankytojams geriau suprasti istoriją, skatina smalsumą ir įtraukia į aktyvų pažinimo procesą.
Interviu parengė muziejaus praktikantė Gustė
Mato Laužadžio nuotraukos
