Lietuvos aviacijos muziejus šiemet mini savo veiklos 30-metį. Dar iki įsteigimo, 1989 metais muziejaus pradėjo kurtis buvusios Kauno oro uosto keleivių laukimo salės erdvėse. Metų eigoje erdvės plėtėsi, eksponatų daugėjo, darbuotojų skaičius augo. O į muziejų užsukantys lankytojai, kartais pasidalinantys su šia vieta susijusiais prisiminimais, primena apie istorijas, kurias vis dar saugo išlikusios keleivių laukimo salės sienos.
—-
Civilinės aviacijos Lietuvos oro linijos dabartinio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje veikė jau tarpukario Lietuvoje. Pirmiesiems skrydžiams keleivinis Percival Q6 skrydžiui Kaunas-Palanga-Kaunas pakilo 1938 metais. O Lietuvai atsidūrus Sovietų Sąjungos sudėtyje, nuo 1940 metų čia jau veikė aviakompanija Aeroflot. 1972 metais atidaryta nauja erdvesnė keleivių laukimo salė su kasomis, veikusi iki 1988-ųjų, kai Kauno oro uostas buvo iškeltas į Karmėlavą. O oro uosto keleivių laukimo salė ir aplink ją esančios patalpos tapo pirmosiomis Lietuvos aviacijos muziejaus erdvėmis.
Metams einant, lankytojų prisiminimų vis mažės, todėl dalį jų užrašėme.
ISTORIJA PRISIMINIMUOSE: LĖKTUVO PALYDOVĖ JANINA ARTIŠKEVIČIENĖ
Kuriais metais dirbote Kaune? Kokios buvo Jūsų pareigos?
Kauno oro uosto pervežimų skyriuje dirbti pradėjau 1972 metais (iki 1974): sutikinėdavau keleivius, teikdavau informaciją. Prisimenu, vienas iš sutiktų keleivių buvo Antanas Sniečkus. Nuo 1976 iki 1984 metų jau dirbau skrydžių palydove-instruktore, prieš tai porą metų padirbusi Vilniuje. Sugrįžus į Kauną, mano darbas buvo apmokyti naujas darbuotojas ir, kol mokėsi, su jomis skraidyti.
Kokiais maršrutais skraidėte? Ką veikdavote per pertraukas tarp skrydžių?
Skraidėme į Palangą, Maskvą, Odesą, Kijevą, Charkovą, Leningradą, Simferopolį, Anapą, bet pastarąjį reisą greitai nuėmė. Tarp skrydžių dažniausiai laisvo laiko turėdavome nedaug. Pavyzdžiui, Odesoje niekad net iš oro uosto išėjusi nebuvau. Simferopolyje, kai būdavo ilgesnis tarpas tarp skrydžių, kartais trumpam nuvykdavau į turgų nusipirkti vaisių. O Maskvoje, jei „išpuldavo“ nakvoti, būtinai eidavau į parduotuves. Tačiau daugiausia laisvo laiko turėdavom Palangoje, nes ten dažniausiai tarp skrydžių likdavome nakvoti.
Ar pamenate kokį nors smagų nutikimą? O gal priešingai – nemalonią patirtį?
Pasidalinsiu vienu maloniu prisiminimu. Iš Maskvos skraidinome „Žalgirio“ komandą, trenerį Vladą Garastą. Tikslių metų nepamenu. Tame skrydyje matavomės batų dydžius su Arvydu Saboniu. Jo bato padas buvo keturis kartu didesnis už mano! O visą komandą pamenu kaip labai draugiškus, neišdidžius jaunuolius.
ISTORIJA PRISIMINIMUOSE: LĖKTUVO PALYDOVĖ RITA MOTOVA (MEIGLAITĖ)
Kuriais metais dirbote Kaune? Kokios buvo Jūsų pareigos?
Aerofloto 381-ajame skraidymo būryje Kaune lėktuvo palydove dirbau 1976-1982 metais, paskui „perėjau“ į Vilnių. Kaune buvau pačioje pirmojoje aštuonių palydovių grupėje, kuri pradėjo dirbti 1976 metais. Teorijos mokėmės Vilniuje, o praktiniai skraidymų mokymai jau vyko Kaune.
Kokiais maršrutais skraidėte? Ką veikdavote per pertraukas tarp skrydžių?
Lietuvoje lydėdavau skrydžius į Palangą (ten dažnai būdavo laiko pabuvimui pajūryje) ir į Druskininkus. Tolimesni maršrutai buvo į Kijevą, Odesą, Charkovą, Leningradą, Maskvą, Simferopolį, į Lvovą ir Minską – per Vilnių. Už Lietuvos ribų nakvoti likdavome tik Maskvoje. Jei išpuldavo savaitgalis – aplankydavau muziejus, susitikdavau su draugais, tačiau dažniausiai laisva diena šiame mieste būdavo paskiriama vaikščiojimui po parduotuves. Į Lietuvą veždavomės dantų pastos, muilo, atstovėję dideles eiles – prancūziškų kvepalų, avalynės iš firminių parduotuvių. Tokių prekių tuo metu Lietuvoje labai trūko. Pamenu vokišką parduotuvę „Leipcigas“, ten pirkdavau kalėdinių žaisliukui eglutei papuošti.
Ar pamenate kokį nors smagų nutikimą? O gal priešingai – nemalonią patirtį?
1976 m. birželio 2 d. buvo antrasis mano kaip apmokytos lėktuvo palydovės skrydis, maršruto Kaunas-Kijevas-Odesa-Simferopolis atidarymas. Prie Kijevo dar lėktuvui skrendant bortmechanikas per klaidą išjungė variklius, kurių dėl per žemo aukščio ir per mažo greičio užvesti nebuvo galimybės, turėjome priverstinai nutūpti Žulianuose, netoli Kijevo, į pelkę.
—-
Nuotraukos iš LAM fondų
Publikacija skelbta 2020 m. gegužės 27 d. Kaunas pilnas kultūros rubrikoje #muziejaustrečiadienis
