Lietuvos aviacijos muziejus – tai ne tik vieta, kur saugoma šalies aviacijos istorija, bet ir erdvė pažinimui, kūrybai bei augimui. Muziejuje nuolat ieškome būdų įtraukti jaunus žmones į prasmingą veiklą, o viena iš galimybių – savanorystė. Ką suteikia savanorystė? Kokios patirtys ir iššūkiai laukia? Apie tai pasakoja savanoris Adomas.
Aviacija Adomas domisi nuo pat vaikystės, tačiau pirmąjį žingsnį šioje srityje žengė praėjusią vasarą savanoriaudamas oro navigacinėse varžybose Alytuje. Tąkart Adomas turėjo galimybę net skristi su varžybų organizatoriumi. „Šis skrydis manyje įžiebė kibirkštį“, – sėkmingą ir II-ąją vietą lėmusį skrydį prisimena Adomas. Po kurio laiko socialiniuose tinkluose pamatęs kvietimą savanoriauti Lietuvos aviacijos muziejuje, vaikinas nedvejojo – užsiregistravo tą pačią dieną.
Muziejuje jaunasis savanoris dirba simuliatorių erdvėje, atlieka įvairius techninius ir pagalbinius darbus. Pasitikęs lankytojus, Adomas kiekvienam padeda patirti virtualų skrydį, pasakoja, kaip veikia simuliatoriai. Jo veikla muziejuje neapsiriboja vien technologijomis – tai ir darbas su žmonėmis. Adomas pastebi, kad kai kurie lankytojai yra nedrąsūs, kiti – nekantrūs, todėl teko išmokti, kaip bendrauti su įvairiais žmonėmis. Paklaustas, kaip sekasi sudominti lankytojus, Adomas tikina, kad reikia nuolat domėtis ir skaityti apie aviaciją, pasakoti ne tik būtinus ir svarbius faktus, bet ir tai, kas pačiam įdomu, tada ir lankytojai visai kitaip reaguoja. Pasak Adomo, ši patirtis prisidėjo prie viešojo kalbėjimo įgūdžių, todėl dabar jis nebeturi auditorijos baimės: „savo šeimai vedžiau ekskursiją muziejuje, jie stebėjosi mano iškalba, sakė, kad kalbu pasitikėdamas savimi ir neleisdamas suabejoti kitiems“. Adomas džiaugiasi, kad jo aistrą aviacijai palaiko ir skatina šeima bei artimieji, kurie vienaip ar kitaip susiję su šia sritimi.
Adomas yra pavyzdys, kaip galima suderinti moksleivio pareigas su papildomomis veiklomis. Jis ne tik savanoriauja mūsų muziejuje ir leidžia laisvą laiką aeroklube, bet ir sportuoja, fotografuoja, yra mokinių tarybos narys, veda renginius, o atšilus orams skraidina aitvarą. „Stengiuosi daryti tai, kas įdomu ir naudinga“, – savo popamokinę veiklą apibendrina moksleivis. Nors šiuo metu Adomas dar mokosi 9-oje klasėje, jis yra užtikrintas, kad savo ateitį nori sieti su aviacija. Jaunuolio svajonė – pilotuoti lėktuvus, bet jeigu nepavyks, svarsto apie lėktuvų elektronikos sritį, darbą aerodrome arba ir toliau vienaip ar kitaip prisidėti prie muziejaus veiklos.
Savanorystę muziejuje Adomas vertina kaip indėlį į savo ateitį, nes tokia patirtis suteikia ir naujų žinių, ir pažinčių. „Žmonės linkę nuvertinti muziejaus veiklą, galvoja, kad muziejuose neįdomu, bet kol pats nepabandai, nesupranti, kokia tai gali būti įdomi ir prasminga veikla“, – teigia savanoris. Adomo patirtis rodo, kad savanorystė muziejuje – tai ne tik pagalba muziejaus darbuotojams, bet ir asmeninis tobulėjimas: galima atrasti savo stipriąsias puses, išbandyti save įvairiose srityse. Šio savanorio istorija primena, jog muziejus – atvira erdvė visiems, kurie nori kurti, mokytis ir augti kartu.
Interviu rengė muziejaus praktikantė Justina Šiaulytė
Fotografijos iš asmeninio albumo
