Nuo pat Lietuvos Karo aviacijos susikūrimo pradžios imta ieškoti būdų, kaip įvertinti lakūnų kvalifikaciją, todėl dar 1920 m. rugpjūtį paskelbtos taisyklės karo lakūno ir oro žvalgo vardams gauti. Ltn. Jurgiui Dobkevičiui pirmąjam suteiktas karo lakūno vardas (1920 m. gruodžio 1 d.), o ltn. J. Pranckevičius tapo pirmuoju oro žvalgu (1921 m. balandžio 1 d.). Nuo 1924 m. karo lakūno ir oro žvalgo vardus gavę lakūnai virš munduro dešinės kišenės ėmė nešioti juodoje gelumbėje išsiuvinėtus stilizuotus sparnus.
Nuo 1931 m., pakeitus karo lakūno ir oro žvalgo vardų teikimo tvarką, pradėti suteikinėti I arba II eilės (rango) karo lakūno vardai, o tuo pačiu pasikeitė ir ant munduro nešiojamų stilizuotų sparnų dizainas. I eilės karo lakūnai ėmė nešioti stilizuotus sparnus su Vyčio Kryžiumi ir sukryžiuotais kardais, o II eilės karo lakūnai – stilizuotus sparnus su Vyčio Kryžiumi.
Galiausiai, ketvirtojo dešimtmečio pradžioje suvokta, kad I ir II eilės karo lakūnų vardų neužtenka jų kvalifikacijai įvertinti. Lietuvos lakūnai tarnybos reikalais lankydamiesi svečiose šalyse (Čekoslovakijoje, Latvijoje, Prancūzijoje ir kitur) būdavo apdovanojami tų valstybių karo aviacijų garbės ženklais, o Lietuvos Karo Aviacija panašaus apdovanojimo neturėjo, todėl 1932 m. balandžio 7 d. įsteigtas Lietuvos Karo Aviacijos garbės ženklas „Plieno Sparnai“. Jis leido ne tik įvertinti aukščiausios kvalifikacijos lakūnus, bet ir pagerbti nusipelnusius Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Į apdovanojimą „Plieno sparnų“ garbės ženklu galėjo pretenduoti ne mažiau kaip 200 valandų išskraidę ir ne trumpiau kaip 5 metus I eilės karo lakūnais tarnavę Lietuvos karo lakūnai.
1929 m. išleistai karo lakūno Jono Pyragiaus knygai „Mūsų sparnai“, skirtai Karo aviacijos dešimtmečiui paminėti, viršelį nupiešė tuo metu Meno mokyklą lankęs karo lakūnas Jonas Špokevičius. Šios knygos viršelis ir tapo garbės ženklo prototipu. J. Pyragiaus teigimu, garbės ženklą kūrė J. Špokevičius, o jam talkino Bronius Pundzius ir Aviacijos štabo adjutantas kpt. Liudas Zibavičius. Tiesa, kiti šaltiniai garbės ženklo kūrėju įvardija karo lakūną mjr. Joną Mikėną. Tarpukariu „Plieno Sparnų“ garbės ženklas buvo gaminamas Prahos „Karnet a Kissely“ įmonėje iš 990 prabos vietomis juodinto sidabro.
1932 m. rugsėjo 1 d. garbės ženklu „Plieno Sparnai“ apdovanoti pirmieji penki karininkai – plk. ltn. A. Gustaitis, mjr. L. Peseckas, mjr. A. Stašaitis, mjr. V. Šenbergas, mjr. V. Jablonskis, kurie sudarė „Plieno Sparnų“ garbės ženklo tarybą. 1932-1940 metais garbės ženklu apdovanoti ne mažiau kaip 135 asmenys, tarp kurių 95 Lietuvos karo lakūnai ir 37 užsienio šalių piliečiai (iš jų 22 – Latvijos atstovai).
Aviacijos majoro Leonardo Pesecko portretas. Karo lakūnas kasdieninėje uniformoje įsisegęs „Plieno Sparnus“ ir užsirišęs akidangtį juokais vaizduoja 1935 m. žuvusį garsų lakūną Wiley Postą. LAM fondai
„Plieno Sparnų“ kavalierius kpt. Vitalis Milevičius, apie 1933 – 1937 m. LAM fondai
Karališkųjų Oro Pajėgų (RAF) lakūnas Romualdas Marcinkus, 1941 m. Lakūnas mundure įsisegęs “Plieno Sparnų“ garbės ženklą. LAM fondai
Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos vizitas Karo aviacijos karininkų ramovėje. Prezidentas segi Plieno Sparnų“ garbės ženklą (apdovanotas 1936 m. gegužės 24 d.). LAM fondai
Lietuvos Karo aviacijos vizito Latvijos Respublikoje 1937 m. rugsėjį akimirka. Lietuvos karo lakūnai lanko Rygos Brolių kapus, priekyje plk. A. Gustaitis ir plk. ltn. L. Peseckas. Abiejų karininkų munduruose įsegtas „Plieno Sparnų“ garbės ženklas. LAM fondai
Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, 1993 m. birželio 10 d. KAM ministro įsakymu Nr. 525 patvirtintas garbės ženklo „Plieno Sparnai“ statutas ir juo imta apdovanoti nusipelniusius Lietuvos Karinių Oro Pajėgų (KOP) lakūnus ir užsienio valstybių piliečius. Atkurtoje Lietuvoje pirmieji „Plieno Sparnų“ ženklu apdovanoti KOP viršininkas plk. Zenonas Vegelevičius ir plk. Stasys Murza.
Lietuvos KOP vadas plk. Zenonas Vegelevičius, 1998 m. Plk. Z. Vegelevičius – vienas pirmųjų atkurto „Plieno Sparnų“ garbės ženklo kavalierių
„Plieno Sparnų“ kavalieriaus plk. Stasio Murzos garbės ženklo pažymėjimas. LAM fondai
Molinis atminimo medalis (suvenyras). Autorė Irma Eitminavičienė. LAM fondai
„Plieno Sparnų“ terminas bėgant laikui peržengė Lietuvos Karinės Aviacijos garbės ženklo ribas bei tapo ir Lietuvos aviacijos istorijos specialistus bei entuziastus vienijančiu ženklu. 1970 – 1974 m. Čikagoje leistas aviacijos istorijos metraštis „Plieno Sparnai“, Lietuvos Aviacijos Muziejaus leidykla „Plieno Sparnai“ per tris veiklos dešimtmečius parengė ir išleido dvylika muziejaus metraščio „Plieno Sparnai“ numerių, o nuo 2008 m. Lietuvos aviacijos istorijos entuziastus telkia ir internetinis puslapis www.plienosparnai.lt. 1995 – 2000 m. Lietuvos Aviacijos Muziejaus prieigose pastatytas Aviatorių memorialas su „Plieno Sparnų“ ženklu centriniame fasade.
Aviatorių memorialas šalia Lietuvos aviacijos muziejaus. Mato Laužadžio nuotrauka, 2022 m.
Virtualią parodą kūrė Pijus Poškus