EKSPOZICIJA

  • EKSPOZICIJA

Lietuvos aviacijos muziejus (LAM) yra Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga, kuri rūpinasi aviacijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos istorijos kaupimu, saugojimu, tyrimais, konservavimu, restauravimu ir populiarinimu.

ISTORIJA

Muziejus įsteigtas 1990 m. vasario 19 d. (iki 1995 m. vasario 1 d. vadinosi Lietuvos technikos muziejumi), įsikūręs Kaune, Aleksote, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje. LAM pirmtakas – Visuomeninis sportinės aviacijos muziejus – pradėtas kurti Lietuvos aviatorių pastangomis 1971 m. ir oficialiai atidarytas 1983 m.

Nuo 1991 m. LAM padaliniais tapo S. Dariaus ir S. Girėno gimtosios sodybos, atstatytos aviatoriaus Vytauto Pakarsko pastangomis. Ten įkurtos memorialinės ekspozicijos, primenančios skrydžio per Atlantą istoriją, papildytos Žemaitijos regiono etnografiniais eksponatais.

MUZIEJINĖS VERTYBĖS

Muziejaus fonduose saugoma virš 20 tūkstančių eksponatų (tarp jų – per 40 skraidymo aparatų), o ekspozicijos plotas siekia 4700 kvadratinių metrų. Didelių gabaritų orlaiviai bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto atviroje lauko aikštelėje. Specializuotoje muziejaus bibliotekoje yra apie 19 tūkstančių leidinių.

Populiariausia vertybė – skraidymams tinkanti legendinės „Lituanicos“ replika, sukonstruota ir pagaminta žinomo aviatoriaus Vlado Kensgailos 1982 m., kuriant filmą „Skrydis per Atlantą“.

Muziejaus pasididžiavimas – lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria Broniaus Oškinio sklandytuvų kolekcija. Eksponuojami Lietuvoje naudoti sportiniai lėktuvai, Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvai, Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai. Aikštelėje galima pamatyti „Baltijos kelio” dalyvį – lėktuvą An-2.

Lankytojai gali susipažinti su aviacinių variklių kolekcija, lėktuvų modeliais, istorinėmis nuotraukomis ir kitomis muziejinėmis vertybėmis, pasėdėti lėktuvo An-2 ir sraigtasparnio Mi-8 treniruoklių kabinose. Muziejaus ekspozicijoje įrengta simbolinė S. Dariaus ir S. Girėno kripta, Antano Gustaičio atminimo kambarys. Yra ugniagesybos istorijos ekspozicija.

BENDRADARBIAVIMAS

Muziejus bendradarbiauja su:

  • Lietuvos kariuomenės Karinėmis oro pajėgomis,
  • Kauno aviacijos veteranų sąjunga,
  • Lietuvos aeroklubu,
  • Vilniaus Gedimino technikos universiteto A. Gustaičio aviacijos institutu,
  • B. Oškinio vaikų aviacijos mokykla,
  • akcinėmis bendrovėmis „Helisota“, „Sportinė aviacija“, „Termikas“,
  • Kauno apskrities Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba,
  • kitomis kultūros įstaigomis.

Muziejus taip pat palaiko ryšį su kitų šalių aviacijos muziejais, aviacijos istorikais ir leidėjais.

Šiuo metu muziejaus vidaus ekspozicija yra uždaryta dėl rekonstrukcijos, todėl netrukus muziejus atvers duris pasikeitęs ir atsinaujinęs. Čia galima pamatyti, kaip ekpozicija atrodė prieš rekonstrukciją, virtualiai aplankant muziejų.

Vidaus ir lauko ekspozicija Kaune

Lietuvos aviacijos muziejaus fonduose saugoma virš 20 tūkstančių muziejinių vertybių (tarp jų – per 40 skraidymo aparatų), o ekspozicijos plotas siekia 4700 kvadratinių metrų. Didelių gabaritų orlaiviai bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto atviroje lauko aikštelėje.

Populiariausias eksponatas – skraidymams tinkanti legendinės „Lituanicos“ replika, sukonstruota ir pagaminta žinomo aviatoriaus Vlado Kensgailos 1982 m., kuriant filmą „Skrydis per Atlantą“.

Muziejaus pasididžiavimas – lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria Broniaus Oškinio sklandytuvų kolekcija. Eksponuojami Lietuvoje naudoti sportiniai lėktuvai, Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvai, Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai. Aikštelėje galima pamatyti „Baltijos kelio“ dalyvį – lėktuvą An-2.

Lankytojai gali susipažinti su aviacinių variklių kolekcija, lėktuvų modeliais, istorinėmis nuotraukomis ir kitais eksponatais, pasėdėti lėktuvo An-2 ir sraigtasparnio Mi-8 treniruoklių kabinose.

Muziejaus ekspozicijoje įrengta simbolinė S. Dariaus ir S. Girėno kripta, Antano Gustaičio atminimo kambarys. Yra ugniagesybos istorijos ekspozicija.

Ugniagesybos ekspozicija

Aviacija glaudžiai susijusi su priešgaisrine apsauga, nes visuose oro uostuose įkuriamos ugniagesių gelbėtojų komandos. Pirmos istorinės žinios apie ugniagesybą siekia 1522 metus. Kunigaikščio Žygimanto senojo privilegijoje Vilniaus miestui randama žinių apie „sargybinius“, kurie kasnakt vaikščiodami po miestą privalo sutrukdydami vagystes, įsilaužimus, plėšikavimus ir gaisrus.

Lietuvos aviacijos muziejui 1997 metais sudarius bendradarbiavimo sutartį su Kauno priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ugniagesybos istorija pradėta domėtis plačiau. Jau per pirmuosius kelerius metus buvo surinkta žinių ir eksponatų, leidusių paruošti ekspoziciją su daugelį metų gelbėtojams patikimai tarnavusiais gaisriniais automobiliais, rankiniais ir motoriniais gaisriniais siurbliais, įvairių paskirčių gesintuvais, ugniagesių aprangomis, šalmais, didele retų nuotraukų kolekcija.

2001 metais gegužės 4-ąją minint ugniagesių globėjo Šv. Florijono dieną, įvyko oficialus LAM ugniagesybos ekspozicijos atidarymas. 2005 metais ekspozicija buvo išplėsta, greta didžiųjų muziejaus orlaivių lauko ekspozicijoje atsirado ir gaisrinių automobilių kolekcija. Lankytojų dėmesio visada sulaukia atkurtas senovinis ugniagesių vežimas, įvairų laikotarpių ugniagesių aprangos ir ekipiruotės, o ypač ugniagesių šalmų kolekcija.

Lietuvos aviacijos muziejus bendradarbiaudamas su Kauno apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba siekia gerinti moksleivių priešgaisrinės apsaugos žinias, todėl muziejuje rengiamos moksleivių piešinių ir nuotraukų parodos apie gaisrus ir jų prevenciją, vykdomi edukaciniai užsiėmimai su praktinių pirminių gaisro gesinimo priemonių panaudojimu ir moksleivių varžytuvėmis priešgaisrinės saugos viktorinose bei sportinėse estafetėse.

Lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno gimtinės-muziejai

Lietuvos aviacijos muziejus be ekspozicijų Kaune turi du padalinius:  lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno gimtines-muziejus. Kviečiame apsilankyti! Plačiau – skaitykite čia.

Skip to content