Lietuvos aviacijos muziejus (LAM) yra Kultūros ministerijai pavaldi įstaiga, kuri rūpinasi aviacijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos istorijos kaupimu, saugojimu, tyrimais, konservavimu, restauravimu ir populiarinimu.
ISTORIJA
Muziejus įsteigtas 1990 m. vasario 19 d. (iki 1995 m. vasario 1 d. vadinosi Lietuvos technikos muziejumi), įsikūręs Kaune, Aleksote, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje. LAM pirmtakas – Visuomeninis sportinės aviacijos muziejus – pradėtas kurti Lietuvos aviatorių pastangomis 1971 m. ir oficialiai atidarytas 1983 m.
Nuo 1991 m. LAM padaliniais tapo S. Dariaus ir S. Girėno gimtosios sodybos, atstatytos aviatoriaus Vytauto Pakarsko pastangomis. Ten įkurtos memorialinės ekspozicijos, primenančios skrydžio per Atlantą istoriją, papildytos Žemaitijos regiono etnografiniais eksponatais.
MUZIEJINĖS VERTYBĖS
Muziejaus fonduose saugoma virš 24 tūkstančių eksponatų (tarp jų – virš 50 skraidymo aparatų). Specializuotoje muziejaus bibliotekoje yra apie 19 tūkstančių leidinių.
Populiariausia vertybė – skraidymams tinkanti legendinės „Lituanicos“ replika, sukonstruota ir pagaminta žinomo aviatoriaus Vlado Kensgailos 1982 m., kuriant filmą „Skrydis per Atlantą“.
Muziejaus pasididžiavimas – lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria Broniaus Oškinio sklandytuvų kolekcija. Eksponuojami Lietuvoje naudoti sportiniai lėktuvai, Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvai, Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai.
BENDRADARBIAVIMAS
Muziejus bendradarbiauja su:
- Lietuvos kariuomenės Karinėmis oro pajėgomis,
- Kauno aviacijos veteranų sąjunga,
- Lietuvos aeroklubu,
- Asociacija „Aero Pilot“,
- Vilnius Tech Antano Gustaičio aviacijos institutu,
- Uždarąja akcine bendrove „Sportinė aviacija ir Ko“,
- Kauno apskrities Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba,
- Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija,
- Lietuvos inžinerijos kolegija,
- Lietuvos šaulių sąjunga,
- Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija,
- Aleksoto seniūnija,
- Aleksoto bendruomene,
- Šilalės rajono savivaldybe,
- Klaipėdos rajono savivaldybe,
- kitomis kultūros, švietimo ir aviacijos puoselėjimo įstaigomis.
Muziejus taip pat palaiko ryšį su kitų šalių aviacijos muziejais, aviacijos istorikais ir leidėjais, aviacijos bendruomene.
2026 m. balandžio 1 d. muziejus atvėrė duris pasikeitęs ir atsinaujinęs. Čia galima pamatyti, kaip ekspozicija atrodė prieš rekonstrukciją, virtualiai aplankant muziejų.
Lietuvos aviacijos muziejus pristato aviaciją ne tik kaip technikos pasiekimų sritį, bet kaip gyvą Lietuvos valstybingumo ir kultūrinės raidos liudininkę. Ekspozicijos pasakojimas remiasi chronologiniu Lietuvos aviacijos istorijos išdėstymu bei atskiromis aviacinėmis temomis, kurios lengvai suprantamos kiekvienam lankytojui. Ji išdėstyta per 15 įvairių temų: nuo skrydžio priešistorės iki Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų. Pristatomos ir atskiros aviacijos šakos: aviamodeliavimas, stendinis modeliavimas, civilinė aviacija, sklandymas, savadarbė aviacija bei sportinė aviacija.
Ekspozicijos pasitikimo erdvė dedikuota S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo istorijai pristatyti. Tai – interaktyvus maketas, kartu leidžiantis susipažinti su Kauno miesto aviacijos istorijos vingiais. Įsijausti į ankstyviausius Lietuvos aviacijos istorijos laikus padės dirbtinio intelekto sugeneruotos atgimusios fotografijos.
Antrame ekspozicijos aukšte – įvairaus laikotarpio, tikro dydžio, lėktuvų ir sklandytuvų ekspozicija, kurią lydi aprašymai ir smulkesni artefaktai. Čia galėsite išbandyti parašiutų paleidimo interakciją, kur oro srovė leidžia parašiutininkų figūrėlėms kilti į viršų, taip pademonstruojant bazinius skrydžio principus.
Išskirtinė, tačiau su aviacija glaudžiai susijusi ugniagesybos tema. Ekspozicijoje įrengtoje priešgaisrinės saugos erdvėje pristatoma įvairių laikotarpių ugniagesių įranga – nuo tarpukario Lietuvoje naudotų priemonių iki aerodromų priešgaisrinių tarnybų technikos. Čia atskleidžiama, kaip keitėsi gaisrų gesinimo būdai, kaip orlaiviai tapo pagalbininkais tramdant ugnį ir kokie priešgaisrinės apsaugos sprendimai padeda apsaugoti patį lėktuvą.
Ekspozicija pritaikyta lankytojams su judėjimo, regos ar komunikacijos negalia. Naudojami taktiliniai (liečiami) maketai, skaitmeniniai vedliai su audiogidais bei audiovizualiniais pasakojimais ir gestų kalba prie kiekvienos temos.
Lauko ekspozicijoje – Lietuvoje naudoti įvairios paskirties lėktuvai, aerorogės-amfibija A-3PS, Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai. 2 ha ploto atviroje lauko ekspozicijoje eksponuojama Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika bei „Baltijos kelio” dalyvis – lėktuvas An-2.
Lakūno Stasio Girėno gimtinė-muziejus yra Vytogaloje, Upynos sen., Šilalės raj.
1988 m. Dariaus ir Girėno skrydžio 55-jų metinių minėjimui buvo atstatytas ir įrengtas S. Girėno gyvenamasis namas. Namas pastatytas kitoje vietoje, nes senojo namo vietoje Stasio Girėno brolis Petras 1936 m. jau buvo pastatęs klėtelę. Name ir klėtelėje yra įrengta Stasiui Girėnui ir Vytogalos kaimo istorijai skirta ekspozicija.
Kiekvienais metais liepos viduryje Vytogaloje minimos Dariaus ir Girėno skrydžio ir jų žuvimo metinės.
Muziejuje galima ir praktiškai patirti skrydį: lankytojams siūlomas parasparnio simuliatorius ir lėktuvo valdymo imituoklis.
Lakūno Stepono Dariaus gimtinė-muziejus yra Dariaus km., Judrėnų sen., Klaipėdos raj.
1907 m. lakūno šeimai išvykstant į Ameriką, Dariaus motina įgaliojimus tvarkyti ūkį paliko giminaičiams Idzelevičiams. 1920 m. atvykęs į Lietuvą Steponas Darius aplankė tėviškę, gimines, senelių ir tėvo kapus Judrėnų kapinėse. Gyvendamas Kaune jis dar keletą kartų lankėsi gimtinėje, paskutinį kartą – 1927 m.
Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino „Dariaus ir Girėno medžiu”, kuris žaliuoja ir šiandien.
Po „Lituanicos” skrydžio 50-mečio jubiliejaus nuspręsta atstatyti abiejų lakūnų tėviškes. 1993 m. buvo baigti atstatyti namas ir klėtis, sutvarkyta teritorija, įrengta memorialinė ekspozicija.
Apsilankymo metu lankytojai gali susipažinti ne tik su Stepono Dariaus asmenybe, bet ir su lėktuvais – muziejuje siūlomas VR akinių turas po lėktuvų interjerus.
