Adresas: Dariaus km., Judrėnų sen., Klaipėdos raj., 96292

Telefonas: (8-46) 319 767 / (8-698) 810 25

Darbo laikas: II-VI 10-17 val.

Steponas Darius gimė miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje. Dabar tai – Dariaus kaimas. 1907 m. lakūno šeimai išvykstant į Ameriką, Dariaus motina įgaliojimus tvarkyti ūkį paliko giminaičiams Idzelevičiams. 1920 m. atvykęs į Lietuvą Steponas Darius aplankė tėviškę, gimines, senelių ir tėvo kapus Judrėnų kapinėse. Gyvendamas Kaune jis dar keletą kartų lankėsi gimtinėje, paskutinį kartą – 1927 m.

Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino „Dariaus ir Girėno medžiu”, kuris žaliuoja ir šiandien.

1946 m. spalio 15 d. „stribai” Dariškę sudegino. Negyvenamos sodybos ūkiniai pastatai laikui bėgant visai sugriuvo ir sunyko. 1968 m., kada melioracija artėjo prie Dariškės, sodyboje pastatų nebebuvo. Buvo likęs tik medinis kryžius, kuriame ir šiandien įskaitoma data – 1928 m. Pagal melioracijos projektą vietoje Dariškės turėjo plytėti lygūs tarybinio ūkio laukai.

Kraštotyrininkai, į pagalbą pasitelkę aviatorius, ryžosi gelbėti sodybvietę. Jauni, patriotiškai nusiteikę žygeiviai 1969 m. gegužės 9 d. kieme po didžiuoju ąžuolu supylė pilkapį ir pastatė didžiulį akmenį su įrašu „Dariui ir Girėnui”. Išlikusiame akmeninių namo pamatų kampe buvo pritvirtinta granitinė atminimo lenta su įrašu „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933.” Po to sovietinė valdžia sunaikinti Dariškės jau nebedrįso.

Po „Lituanicos” skrydžio 50-mečio jubiliejaus nuspręsta atstatyti abiejų lakūnų tėviškes. 1993 m. buvo baigti atstatyti namas ir klėtis, sutvarkyta teritorija, įrengta memorialinė ekspozicija.

EDUKACIJOS

Žemaitijos etnografinių tvorų tvėrimas S. Dariaus gimtinėje – muziejuje

Etnografinės Lietuvos sodybos gyventojai kūrė modernią Lietuvą. Susilieję su gamta, iš gamtos ir su gamta mokėsi, kūrė, gyveno prasmingai ir harmoningai, bei buvo įkvėpti dideliems žygiams. Kviečiame susipažinti su unikalia S. Dariaus tėviške ir jos sodybos statiniais, etnografinių tvorų tvėrimu. Tai pažintinė kelionė į Tautos didvyrio tėviškę -prisimenant jo darbus ir žygius, bei prisilietimas prie senolių išminties, tradicijų, gyvenimo harmonijos.

Registracija: per Kultūros pasą arba [email protected] / +370 46 319 767

„Lituanica“ paslaptys

Edukacinis užsiėmimas „Lituanica“ paslaptys“ vykdomas kaip iliustruotas pasakojimas, kurio metu moksleiviai susipažins su socio-ekonomine situacija XX a. pradžioje Lietuvoje; Lietuvos ir JAV pasiekimais kultūros ir technikos srityse; Stepono Dariaus asmenybe ir Amerikos lietuvių bendruomenės veikla. Svarbią šio užsiėmimo dalį užima pokalbis apie transatlantinio skrydžio poveikį šalies gyvenimui, kultūros vystymuisi, lietuvybės sklaidai. Su edukatoriumi dalyviai aptars skrydžiui pasirinkto lėktuvo „Bellanca“ perdarymą į šiandien daugeliui atpažįstamą lėktuvą „Lituanica“, jo konstrukciją, pasirinktus techninius sprendimus. Dalyviai galės diskutuoti apie tikėtinas katastrofos priežastis. Pakviesime pasvarstyti, ko reikėjo, kad žygis baigtųsi sėkmingai? Kokius darbus Lietuvai galėtų skirti pasaulio lietuviai sekdami Dariaus ir Girėno nuveiktais darbais?

Registracija: per Kultūros pasą arba [email protected] / +370 46 319 767

Adresas: Vytogala, Upynos sen.,  Šilalės raj., 75244

Telefonas: (8-614) 574 96 / (8-688) 339 91

Darbo laikas: II-VI 10-17 val.

Lakūno Stasio Girėno gimtinė-muziejus nuo Šilalės ir Skaudvilės yra nutolęs po 17 km, nuo Dionizo Poškos Baublių – 10 km, nuo Kaltinėnų – 14 km, nuo naujojo Žemaičių plento – 7 km.

1969 m. gegužės 10 d. Vilniaus universiteto turistai-žygeiviai ir aviatoriai organizavo paminklinio akmens pastatymą ir gimtinės patvarkymą. Šalia S. Girėno paminklinio akmens prie kelio stovi ornamentuotas dviejų kryžmių Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio kryžius, atstatytas 1990 m.

1988 m. Dariaus ir Girėno skrydžio 55-jų metinių minėjimui buvo atstatytas ir įrengtas S. Girėno gyvenamasis namas. Namas pastatytas kitoje vietoje, nes senojo namo vietoje Stasio Girėno brolis Petras 1936 m. jau buvo pastatęs klėtelę. Name ir klėtelėje yra įrengta Stasiui Girėnui ir Vytogalos kaimo istorijai skirta ekspozicija.

Kiekvienais metais liepos viduryje Vytogaloje minimos Dariaus ir Girėno skrydžio ir jų žuvimo metinės.

EDUKACIJOS

Stasio Girėno šviesos taku

Edukacinis užsiėmimas „Stasio Girėno šviesos taku“ skirtas pradinių klasių moksleiviams. Edukatoriai per žaismingai pateikiamus klausimus, vaizdines priemones supažindins dalyvius su Stasio Girėno asmenybe, jo skurdžia vaikystės buitimi, gyvenimo svajonėmis ir jų išsipildymu profesinėje veikloje jau emigracijoje, Amerikoje. Tuo būdu moksleiviams, kuriems dar sunkiai suprantamas supančios aplinkos poveikis besiformuojančiai asmenybei, piliečiui, padės geriau suvokti kaip svarbu gyvenime turėti tikslą, mylimą amatą bei tikėjimą ir šviesą gyvenime, kuri skatintų siekti savo norų. O užsiėmimo pabaigoje dalyviai, vedami edukatoriaus, pažins vieną iš lietuviškų amatų – žvakių liejimą. Kiekvienas moksleivis su savimi išsineš ne tik žinias, įspūdžius, bet ir suvenyrą – pasigamintą bičių vaško žvakutę. Taip įprasminant šio edukacinio užsiėmimo temą – S. Girėno gyvenimo kelią link svajonių – šviesos taku.

Registracija: per Kultūros pasą arba [email protected] / +370 449 46 798

Stasys Girėnas – tylusis Atlanto sakalas

Stasys Girėnas – žinomiausias Lietuvos lakūnas, kuris iki šiol laikomas tautiškumo ir patriotinės dvasios puoselėtoju. Jo skrydis per Atlantą tapo vienu ryškiausių Nepriklausomos Lietuvos pasiekimu. Tiek S.Girėnas, tiek skrydis per Atlantą nusipelno gyvosios atminties palaikymo siekiant puoselėti tautišką dvasią ir pasidžiavimą Lietuva. Kviečiame atvykti į S. Girėno gimtinę-muziejų ir patirti interaktyviai pažadintą istoriją.

Registracija: per Kultūros pasą arba [email protected] / +370 449 46 798

„Lituanica“ paslaptys 

Edukacinis užsiėmimas „Lituanica“ paslaptys“ vykdomas kaip iliustruotas pasakojimas, kurio metu moksleiviai susipažins su socio-ekonomine situacija XX a. pradžioje Lietuvoje; Lietuvos ir JAV pasiekimais kultūros ir technikos srityse; Stasio Girėno asmenybe ir Amerikos lietuvių bendruomenės veikla. Svarbią šio užsiėmimo dalį užima pokalbis apie transatlantinio skrydžio poveikį šalies gyvenimui, kultūros vystymuisi, lietuvybės sklaidai. Su edukatoriumi dalyviai aptars skrydžiui pasirinkto lėktuvo „Bellanca“ perdarymą į šiandien daugeliui atpažįstamą lėktuvą „Lituanica“, jo konstrukciją, pasirinktus techninius sprendimus. Dalyviai galės diskutuoti apie tikėtinas katastrofos priežastis. Pakviesime pasvarstyti, ko reikėjo, kad žygis baigtųsi sėkmingai? Kokius darbus Lietuvai galėtų skirti pasaulio lietuviai sekdami Dariaus ir Girėno nuveiktais darbais?

Registracija: per Kultūros pasą arba [email protected] / +370 449 46 798