Iš aviacijos istorijos. Aleksotas – Lietuvos aviacijos lopšys

  • Iš aviacijos istorijos. Aleksotas – Lietuvos aviacijos lopšys
2021-03-17

Kovas Lietuvos istorijoje „nusėtas“ dienomis, ženklinančiomis svarbiausius įvykius mūsų šalies aviacijos raidoje. 1919 m. kovo 12 d. įkurta Lietuvos karo aviacija. Šį mėnesį į orą pakilo ir pirmieji Lietuvoje registruoti lėktuvai, įvyko koviniai skrydžiai, įkurta Karo aviacijos mokykla. Norime simboliškai sugrįžti prie ištakų – vietos, kur prasidėjo ir vystėsi Lietuvos (karinė) aviacija. Tai S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas Aleksote.

Dar 1915 m. vykstant I-ajam pasauliniam karui, Kauną užėmusiai kaizerinės Vokietijos kariuomenei buvo reikalingas aerodromas. Aerodromui pasirinktas laukas kairiajame Nemuno krante. Tą vietą pasirinkti skatino ne tik lygus laukas ir erdvė, bet ir netoliese esantys Viesulavos (Linksmadvario) dvaro pastatai, kur vėliau įrengtos karo aviatorių mokymo patalpos. Buvo pastatyti du angarai, o tarp jų – administracinis pastatas-fotolaboratorija. Netrukus buvo baigtas statyti ir didžiulis angaras – 240 metrų ilgio, 50 metrų pločio ir 40 metrų aukščio! 1916 m. šiame angare jau buvo eksploatuojamas dirižablis LZ-86, kuris vykdė kovinius skrydžius į Minsko, Molodečno, Daugpilio apylinkes.

Dar 1915 m. vykstant I-ajam pasauliniam karui, Kauną užėmusiai kaizerinės Vokietijos kariuomenei buvo reikalingas aerodromas. Aerodromui pasirinktas laukas kairiajame Nemuno krante. Tą vietą pasirinkti skatino ne tik lygus laukas ir erdvė, bet ir netoliese esantys Viesulavos (Linksmadvario) dvaro pastatai, kur vėliau įrengtos karo aviatorių mokymo patalpos. Buvo pastatyti du angarai, o tarp jų – administracinis pastatas-fotolaboratorija. Netrukus buvo baigtas statyti ir didžiulis angaras – 240 metrų ilgio, 50 metrų pločio ir 40 metrų aukščio! 1916 m. šiame angare jau buvo eksploatuojamas dirižablis LZ-86, kuris vykdė kovinius skrydžius į Minsko, Molodečno, Daugpilio apylinkes.

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, pirmosios vyriausybės svarbiausias uždavinys buvo suorganizuoti kariuomenę, kuri galėtų atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus. 1919 m. paskelbus įsakymą Lietuvos kariuomenei kurti, pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys – tuomet jį sudarė 12 savanorių. Tais pačiais metais kovo 12 d. būrys tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Lietuvos karo aviacijai statant struktūrinius pamatus, 1919 m. kovo 12 d. įsteigta Karo aviacijos mokykla ir suformuotas jaunųjų lakūnų kolektyvas.

Iš Kauno aerodromo skraidė Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Čekoslovakijoje, Prancūzijoje nupirkti kariniai lėktuvai, skirti mūsų šalies karinėms operacijoms. Čia pat, Aukštojoje Fredoje, įsikūrusiose aviacijos dirbtuvėse sukurti ir lietuviškos konstrukcijos kariuomenei skirti Dobi ir ANBO lėktuvai, kurti pasižymėjusių aviatorių konstruktorių – Jurgio Dobkevičiaus ir Antano Gustaičio.

Aerodromas, iki 1940-ųjų buvęs Lietuvos aviacijos lopšiu, okupacijų laikotarpiu išlaikė savo taktinę svarbą – tarnavo kaip Raudonosios Armijos, vėliau kaip Liuftvafės aerodromas.

Nors Aleksoto aerodrome buvo įkurtas (1944) civilinis Kauno Oro uostas, Sovietų Armijos kariškiai jį  iki 1993 m. eksploatavo kaip karinį. Civiliniam oro uostui buvo skirta tik maža aerodromo dalis, čia kūrėsi ir gyvavo sovietinė Aerofloto civilinė aviacija (iki 1988). Lietuvai atgavus nepriklausomybę, aerodrome įsikūrė  sportinės aviacijos bendruomenė, kuri čia reziduoja iki šių dienų. Greta įkurtas 31-uosius metus skaičiuojantis Lietuvos aviacijos muziejus, į kurį dėl išskirtinės lokacijos galima atskristi lėktuvu! O tokių muziejų pasaulyje nedaug (virtualus turas).

***

Informaciją paruošė LAM muziejininkas-gidas Vadims Gracovs

Fotografijos iš Lietuvos aviacijos muziejaus fondų

Tekstas skelbtas 2021 m. kovo 17 d. Kaunas pilnas kultūros rubrikoje #muziejaustrečiadienis