Iš aviacijos istorijos. Stepono Dariaus Kaunas

  • Iš aviacijos istorijos. Stepono Dariaus Kaunas
2021-11-24

„Stepono Dariaus Kaunas“ – Lietuvos aviacijos muziejaus sukurtas pažintinis maršrutas. Jį sudaro 19 vietų, išsidėsčiusių skirtingose miesto vietose, kurios iliustruoja lakūno gyvenimą Kaune nuo 1920 iki 1927 metų.

Šiuo maršrutu kauniečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami keliauti spalio pabaigoje, kol lepino saulėti rudeniški orai. Pavasarį muziejus planuoja pažintinį maršrutą atgaivinti, rengti temines ekskursijas ir orientacinį žaidimą. O šioje publikacijoje kviečiame susipažinti su penkiais S. Dariaus gyvenimo Kaune epizodais.

XX a. 3 deš. Autorius nežinomas. Šaltinis: LIMIS. Nuosavybė: Vytauto Didžiojo karo muziejus

Kauno geležinkelio stotis 

Pirmieji žingsniai, kuriuos Steponas Darius žengė Lietuvoje po trylikos metų praleistų užsienyje, buvo Kauno geležinkelio stotyje. Iš JAV laivu į Europą atplaukęs S. Darius 1920 m. liepos 27 d. traukiniu pasiekė Kauną. Šiame mieste jis įsijungė į Lietuvos kariuomenės gretas ir dalyvavo kovose už Lietuvos Nepriklausomybę.

1923 m. Kaunas. Steponas Darius (pirmas iš kairės) mokomojoje eskadrilėje. Autorius nežinomas. Šaltinis: LIMIS. Nuosavybė: Lietuvos aviacijos muziejus

 

Kaunio aerodromas | Dabartinis S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas

Dabartinio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo šiaurinėje pusėje stovėjusiame Karo aviacijos angare, Stepono Dariaus tarnybos metu buvo saugomi Karo aviacijos eskadrilių lėktuvai, kuriais pats ir skraidė. Pirmajam savarankiškam skrydžiui 1922 m. spalį S. Darius pakilo būtent iš šio aerodromo. Nuo 1922 iki 1927 m. S. Darius tarnavo Mokomojoje, 3-iojoje, 1-ojoje ir 4-ojoje eskadrilėse ir šiame aerodrome su šių eskadrilių lėktuvais išskraidė apie 380 valandų.

XX a. Kaunas. Steponas Darius su žmona. Autorius nežinomas. Šaltinis: LIMIS. Nuosavybė: Kauno miesto muziejus

 

Vytauto parkas 

Vytauto parko teritorijoje anuomet veikė kavinė, o šalia – ir pramogų parko atrakcionai. Žinoma, kad čia S. Darius eidavo į pasimatymus su Jaunute, vėliau tapusia jo žmona. Dukters Nijolės Dariūtės prisiminimuose rašoma, jog čia per pasimatymus jis supdavo savo būsimą žmoną.

Iš S. Dariaus dukters atsiminimų: „Į pasimatymą Darius niekada nevėluodavo, to paties tikėjosi ir iš mano mamos. Kartą jiedu susitarė susitikti prie Karo muziejaus, 20 minučių pavėlavusi, mama jo jau neberado. Kitą dieną jis perspėjo: „Žiurėk, Jaunute, kad daugiau nevėluotum.“ Dabar jau mama stengdavosi į pasimatymus atvykti pirmoji.“ (Darius ir Girėnas. Nijolė Dariūtė Maštarienė. 1990)

1926 m. Kaunas. Prie kamuolio — lakūnas Steponas Darius. Autorius nežinomas. Šaltinis: LIMIS. Nuosavybė: Vytauto Didžiojo karo muziejus

 

Buvęs Penktojo pėstininkų pulko stadionas | Kareivinių g. 13

Dėl menkos sporto infrastruktūros Lietuvoje XX a. 2-ojo deš. pradž. futbolas buvo žaidžiamas nors kiek tam tinkamoje aplinkoje. Karo lakūnai tam kartais rinkdavosi aerodromą. Anuometinėmis sąlygomis šioje vietoje veikęs Penktojo pėstininkų pulko stadionas buvo „civilizuota“ vieta futbolui žaisti bei treniruotis. Be kitų sportinių veikų Steponas Darius aktyviai žaidė futbolą, o Lietuvos futbolo rinktinėje buvo vartininkas.

1962 m. Kaunas. S. Dariaus ir S. Girėno mauzoliejus. Autorius nežinomas. Šaltinis: LIMIS. Nuosavybė: Vytauto Didžiojo karo muziejus

 

Ramybės parkas

1933 m. liepos 17 d. visą Lietuvą sukrėtė žinia apie paslaptingą Atlanto nugalėtojų S. Dariaus ir S. Girėno žūtį. Aerodrome laukiant tūkstančiams žmonių, liepos 19 d. į Kauną atskraidinti lakūnų kūnai. Įvyko didžiausios to meto laidotuvės Lietuvoje. Manoma, kad jose dalyvavo apie 60 tūkst. žmonių.

Nusprendus lakūnų kūnus balzamuoti sarkofagai su jų palaikais patalpinti Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakulteto rūmų koplyčios mauzoliejuje. Galiausiai Senosiose Kauno kapinėse, dabartinio Ramybės parko teritorijoje, pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas specialus S. Dariui ir S. Steponui skirtas mauzoliejus. Į šių kapinių mauzoliejų palaikai perkelti 1937 m. lapkričio 1 d., tačiau po 3 metų jie išgabenti dėl pakartotinio balzamavimo, o dėl prasidėjusio karo taip ir negrąžinti.

Mauzoliejus, sovietams barbariškai naikinant senąsias miesto kapines, nugriautas 1962 m. O „dvigubas“ kryžius, išgelbėtas nuo sunaikinimo, saugomas Lietuvos aviacijos muziejuje.

 

Lietuvos aviacijos muziejaus informacija

Fotografijos iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Kauno miesto muziejaus, Lietuvos aviacijos muziejaus fondų.

Tekstas skelbtas 2021 m. lapkričio 24 d. Kaunas pilnas kultūros rubrikoje #muziejaustrečiadienis

.